Savo pėdsaką palikęs.

Augau sunkiai. Tėvas griežtai mokė: "niekada nemeluok". Na jis norėjo, kad niekada nemeluočiau tik jam, bet įpratau nemeluoti visiems. Taip darant gyvenimas pasidaro paprastesnis. Dažnai geriau yra tiesiog patylėti... Nemeluoti ir būti momente mokinuosi iki dabar. Per savo gyvenimo metus supratau, kad nors ir esu vienišius, bet didžiausią gyvenimo džiaugsmą jaučiu kai bendrauju su nepažįstamais žmonėmis. Gera yra dalintis pasitikėjimo ir kūrybiškumo energija. Svarbu nemeluoti. Nei sau. Nei kitam. Tegul atrodo, kad viskas nutinko savaime.

Nesvarbu koks renginys laukia, niekada neverčiu žmonių daryti ko jie nenori. Saugią ir išlaisvinančią atmosferą kuriu savos energetikos pagrindu. Esu toks kokiais tikiuosi pamatyti savo publikos narius. Visada stengiuosi įkvėpti mane stebinčius žmones, nes jau ne tik tikiu, bet ir žinau, kad kiekviename žmoguje yra šviesa. Nesvarbu koks jo statusas ar jis intarvertas, kiekvienas nori būti suprastas, įvertintas ir priimtas.

Mano tėvas irgi buvo vestuvių vedėjas. Jis grojo akordeonu ir tai jį dažnai gelbėdavo. Aš nesu vedėjas šoumenas. Stand-up pasirodymų nedarau, instrumentais negroju, mėgstu dainuoti, bet visada sieksiu, kad visi dalyviai būtų atsipalaidavę ir jaustų išlaisvinančią atmosferą. Juk ne dekoro puošnumas, vaišių gausa ar muzikos garsumas daro vakarėlį įsimintinu. Prisiminimus sukuria saugiai besijaučiantys ir todėl atsipalaidavę žmonės.